- pirtikė
- pirtikė̃ sf. (3b) 1. patalpa įvairiems maisto produktams ir daiktams pasidėti, kamara, priešininkė, maltuvė: Atnešk pieną iš pirtikė̃s Šmn. Išnešk duoną pirtikėn On. Pirtikėj po malūnu (girnomis) buvo, ir pavogė Sl. 2. prieangis: Vaikel, eik į pirtikę! Sl. Seniau kiaules pirtikėse šerdavom, o dabar jau tvartuose Rk. 3. SD391 dūminė pirkia: Pirtikė (orig. kor. klaida Pirtinia) SD79.
Dictionary of the Lithuanian Language.